išvarpėti

išvárpėti intr. BŽ80 išleisti varpas, išplaukėti: Dvarų ponai tuština dvarus: laukuose rugius išpardavė, dar neišvarpėjusius rš. | prk.: Seniai kirpta galva išvarpėjo rudu šiurkščiu ežiuku rš. \ varpėti; išvarpėti